KOKIE YRA PASLĖPTI INGREDIENTAI JŪSŲ ILGALAIKIAME MAKIAŽE? 🔍

Pigmentų rašalai naudojami tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui yra suspensijos, t.y. tirpalai, kuriuose yra stabiliai suspenduotos (kitaip sakant „pakibusios”) arba (rečiau) ištirpusios pigmentų ir/ar dažų dalelės. Tam, kad pigmentų dalelės išliktų stabilios ir nesedimentuotų, patys rašalai turėtų tinkamą reologiją (tirštumą, klampumą, tankumą) bei juose nepradėtų daugintis įvairūs nepageidaujami mikroorganizmai – į rašalus yra įvedami įvairūs priedai: paviršiaus aktyvumo medžiagos, tirštumą reguliuojančios medžiagos, konservantai ir pan. Vienas iš technologinių iššukių pritaikant pigmentus yra tas, kad jie sąlyginai sunkiai formuoja stabilias dispersijas – juk tatuiruočių ir permanentinio makiažo rašalai privalo būti stabilios pigmentų dispersijos, kuriose suspenduoti pigmentai laikosi stabiliai ir tolygiai „pakibę“ per visą rašalo tūrį, nesidementuoja (nesėda) ant dugno.

Paviršiaus aktyvios medžiagos. Pagrindinis paviršiaus aktyvių medžiagų vaidmuo pigmentų rašaluose yra pigmentų stabilizacija, tam kad pigmentai rašaluose išliktų stabiliai pakibę, nesiaglomeruotų (pigmentų dalelės „nesusikabintų“ tarpusavyje).

Klampumą ir tirštumą reguliuojančios medžiagos. Pigmentų stabilumą rašaluose, ypač kai jie yra sandėliuojami ilgesnį laiką, pagerinti yra naudojami tiksotropinės medžiagos (pvz. silicio dalelės). Jos padidina rašalo tirštumą ir tiksotropiškumą (rašalas įgauna savybę suskystėti jį veikiant mechaniškai ir vėl sutirštėti kai mechaninis poveikis baigiasi, tokiu būdų sandėliuojant rašalą jo nenaudojant jo tirštumas didesnis, o pigmentai tirštesniame rašale lėčiau sedimentuos ir stabiliau laikysis pakibę per visą rašalo tūrį, kas taip pat turi įtakos ilgalaikio makiažo rezultatui).

Konservantai. Konservantai pigmentų rašaluose užtikrina, kad tiek pačio rašalo gamybos, tiek naudojimo metu jame neapsigyventų nepageidaujami mikroorganizmai – įvairios bakterijos, grybeliai, dėl kurių rašalas taptų ne tik nebetinkamas naudoti, bet ir žalingas žmogaus sveikatai naudojimo atveju.

Rišančios medžiagos. Jos rašaluose naudojamos surišti pigmentų daleles tarpusavyje ir pagerinti jų sukibimą su adatėle, kad tatuiravimo ar permanentinio makiažo procedūros metu pagerinti pigmentų įvedimo į odą procesą. Dažniausiai kaip rišančios medžiagos yra naudojami polietilenglikolis (PEG), polivinilpirolidonas (PVP) and vinipirolidono/viniacetato (VP/VA) kopolimeras ar kt. junginiai. Visos šios medžiagos yra pakankamai didelės molekulinės masės junginiai, kurie dėl savo didelio molekulės dydžio ir prasto tirpumo yra biologiškai mažai aktyvios medžiagos, tad nesudaro papildomų junginių (apie tai kitame skyriuje) ir neturėtų kelti pavojaus sveikatai.

Tirpikliai. Kaip tirpiklis tatuiruočių ir permanentinio makiažo sudėtyje dažniausiai yra naudojamas vanduo. Jame yra pasklidę arba ištirpę visos anksčiau aptartos medžiagos bei yra suspenduotos (solvatuotos) pigmentų dalelės. Taipogi, kai kurie pigmentai yra tirpūs vandenyje – tokiu atveju pigmentai vandenyje yra ne suspenduoti, o ištirpę ir egzistuoja ne kaip dalelės, o pavienės molekulės. Taip pat, rašaluose galima aptikti ir kitų tirpiklių – etilo (ethy alcohol ar tiesiog alcohol) ar izopropilo (isopropyl alcohol) alkoholius, kurie daro įtaką rašalų džiūvimo greičiui, klampai bei gali pagerinti tolygų pigmentų pasiskirstymą rašale bei geresnį galutinį rezultatą. Kartais rašalų sudėtyje galima aptikti ir polihidroksilių alkoholių – pvz. glicerinio ar propileno glikolio, kurie ne tik gali pagerinti tolygų pigmentų pasiskirstymą rašale, bet ir suteikia papildomą drėkinimą odai aplikacijos metu ir geresnį gijimą.

Užpildai (fileriai) taipogi kartais gali būti aptinkami kaip komponentai tatuiruočių ir permanentinio makiažo rašalų sudėtyse. Tai vandenyje netirpios, neorganinės medžiagos, kurios palengvina pigmentų redispergavimą rašaluose po ilgo sandėliavimo ar nenaudojimo. Dažniausiai tai silicis arba bario sulfatas. Bario sulfatas naudojamas sumažinti organinių pigmentų flokuliaciją (sukibimą tarpusavyje), taip siekiant pagerinti jų dispersiškumą (tolygų pasiskirstymą) rašale.

           (Iliustracija Linas Šalčius)  

Vienas iš esminių permanentinio / ilgalaikio makiažo ir tatuiruočių skirtumų yra tas, kad tatuiruočių rašaluose naudojami pigmentai įvedami giliau, odoje lieka ilgam, dažniausiai naudojami smulkesnės molekulės pigmentai (organiniai). Tuo tarpu permanentinio makiažo rašaluose pigmentai įvedami į odą mažiau giliai, o patys pigmentai iš odos su laiku suskyla ir pasišalina, norint išgauti natūralesnį rezultatą gali būti naudojami stambesnės molekulės pigmentai (mineraliniai). Nors dažnu atveju vis dažniau naudojami hibridiniai pigmentai abiem aukščiau paminėtais atvejais (organinių ir mineralinių pigmentų mišiniai). Be abejonės, galutiniam ilgalaikio makiažo rezultaui turi įtakos ir meistro naudojama pigmento įvedimo į odą technika.

Dažalai ir pigmentai. Dažalai ir pigmentai yra bene pagrindiniai tatuiruočių ir permanentinio makiažo rašalų ingredientai ir gali sudaryti net iki 60% bendros rašalo masės. Būtent dėl jų rašalai turi spalvą, o naudojant įvairias pigmentų/dažalų kombinacijas galima išgauti įvairius rašalų atspalvius. Dažalai ir pigmentai nėra tas pats: dažalai dažniausiai yra tirpūs tirpiklyje, kuriame yra patalpinti ir yra sąlyginai (lyginant su neorganiniais pigmentais) greitai biologiškai suirstantys, tuo tarpu pigmentai yra netirpūs, fotostabilūs (nedegraduoja veikiami spinduliuotės), chemiškai nereaktingi ir dėl šių savo savybių – tinkamesni naudoti tatuiruočių ir permanentinio makiažo rašalų sudėtyse. Gryni dažalai yra retai naudojami, ir būtent tatuiruočių ir permanentinio makiažo rašalų atvejais, tokie dažalai yra tikslingai “išsodinami” ant netirpių neorganinių junginių paviršiaus, taip gaunant “lake” tipo pigmentus (aptarti kitame knygos skyriuje).

PERMANENT / MIKROPIGMENTACIJOS MOKYMAI + DOVANA APARATAS DARBUI